Pagaliau ir aš ateinu su savo duona:) Seniai nieko nekepiau, bet mintyse vis valgydavau naminę duoną. Skaniausia man su raugu, plikiniu ar kitokiu panašiu priedu, paprastų duonų retai kepu, nes dažniausiai pati turiu suvalgyti. Tad kam kepti tokią, kurios nemėgstu:) Šįkart neturėjau raugo, laukti irgi nenorėjau, nes kaip tyčia baigėsi visi duonos resursai, tad geresnės progos negalėjau tikėtis. Perverčiau visus savo archyvus, knygas, blogus, tad išsirinkau arba
Kvietinę duoną su grūdų mišiniu arba
Paprastą baltą duoną. Nugalėjo
aguonėlės receptas, nes pabijojau dėti grūdus (juos, beje, duonoje aš labai mėgstu), nes šeimyna kreivai į tokias duonas žiūri, o šįkart aš būtent ir kepiau duoną visiems, o ne tik sau. Išvis,
aguonėlės duonos lobiai neišsemiami! Turiu stimulą dabar ir raugą užsiauginti, nes seilės varva bežiūrint į visus receptus:)
Tad receptas čia:
500 g miltų (naudojau kvietinius 550)
7 g sausų mielių
300 ml vandens
60 g minkšto sviesto
1 a.š. druskos
Duoną maišiau ir kildinau duonkepėje, nustačiusi tradicinę pirmąją programą (jei duonkepės nėra, visa eiga
čia), po to ištraukusi perminkiau, suformavau apvalų kepalėlį ir pakildinau pusvalandį. Padariau įpjovas (man jos tokios gilios nesigavo, nes kažkaip pabijojau tešlą darkyti, o visai be reikalo), pabarsčiau miltais ir kepiau iki 220 laipnsių įkaitintoje orkaitėje 35-40 min.
Duoną atvėsinti ant grotelių. Nespėjau neprapjautos nufotografuoti, nes vienas smakas jau ragavo pasičepsėdamas:) Aš savo nuomonę apie ją parašysiu rytoj, nes gi vardan gražių formų, tikrai nepuoliau nuodėmiauti. Bet paruošimo klausimu tikrai paprasta, greita duona, smakas sakė, kad ir skani labai:)
Tai dabar galiu konstatuoti faktą, kad duona tikrai labai skani, tokia tradicinė balta, bet ne batonas ar forminė duona, o prie kokių nors graikiškų ar Cezario salotų tiesiog sueitų fantastiškai:)
Beje, nuotraukų kokybė nekokia, nes patingėjau savo asmeninio fotografo paprašyti nufotografuoti su geru aparatu, tad pasinaudojau savo telefonu.
K.A.